verčiau

verčiau
verčiaũ adv. DŽ, KŽ; M, L, Rtr 1. NdŽ mieliau: Verčiaũ eisiu, an pečiaus pasėdėsiu Grv. Aš verčiau lauku eisiu P.Klim. Ot nenoriu bartis su žmogum, man verčiaũ pasirgt, nei bartis Pv. Aš verčiau vargą vargsiu, bet su tokiu kreivakoju nesiženysiu Kt. Jau verčiau per pusnyną brist, nekaip karštį kęst KzR. Tėvai, jei tu už jo varytai, aš verčiau pasikartau! Užg. Aš liūbu verčiaũ duonos šmotelį pasiimsu, atsisėdusi sukrimsu ir eisu Žr. Verčiau būčia sopuliuose, ne kad vaiske prakaituose LLDIII301(Šd). Verčiau vandenėlis prieš kalnelį nešti, negu mergužėlę mylėjus pamesti LTR(Krok). ^ Verčiau lavonas, negu raudonas Rš. Verčiaũ maža žuvelė, negu didelė rupkė Erž. Verčiau šert savas blusas, negu laikyt svetimus pinigus LTR(Rš). 2. geriau: Verčiaũ nebūtum pradėjęs NdŽ. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis J.Bil. Vaiką dabot tai dabar sunkus darbas, verčiaũ akmenai vartyt Ssk. Verčiaũ akminis skaldyti, nekaip senam būti Krž. Verčiaũ palaukt [mašinos], nei vytis Pv. Verčiaũ tu eik, munęs neklausys Šll. Verčiaũ avis ganytų, ale ne vaikus iš kelio vest Vrt. Arkliai verčiaũ jaujė[je] tešvetinas, teėdie pri ratų Rt. Skauda visur sąnarius, ka nons verčiaũ numirt – senas niekam nebereikalingas Gdž. Ka negal pagydyt, i pykstu – verčiaũ, ka numirčiau Vdk. Verčiaũ kristų šyčkelė nuog sausos eglelės (d.) Mrc. Verčiau būtų darže dagys, nei senas bernelis LLDII473(Rtn). ^ Ka be pačios, verčiaũ be lankčio Rt. Verčiau be galvos, negu be mados LTR(Mrj). Verčiau be galvos, negu be garbės PPr138. Verčiau be nagų, nei be pinigų Snt. Verčiaũ tylėt, kaip niekus plepėt JT457. Verčiaũ kaulą nugraužk, paskiau meisą ėsk LKT99(Užv). Eisi per dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt. Verčiau eiti, negu neiti LTR(Mrj). Verčiaũ viedras į gerklę, negu lašas ant žemės (juok. apie degtinę) Šk. Ką kalbėt, verčiau tylėt Vl. 3. naudingiau: Verčiaũ korį išimsiu pavasarį, ne ką rudenį Bsg. Ką čia plerpsai, verčiaũ eik paravėti Krš. Verčiaũ, ka trūksta pyragų, negu palieka, a jau seno niekas neperka Krž. Ką prasprogsta, verčiaũ paėmęs nupirktų ką Krš. Verčiaũ grūdai pirktie, o ne pašaras Brb. Verčiaũ nebūtum grėbus to šieno Jrb. Verčiaũ visai į burną neimt [degtinės] Vdk. Verčiau, girdi, dirbk sau vienas, tai bent kiti nekliudys ir tavo darbo ženklas bus didesnis A.Sm. ^ Verčiau vienas žvirblis saujoj, ne ką dešimts ant stogo LTR(Ldvn). Verčiau rankoj zylė, negu miške tetervinas LTR(Pg).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • verčiau — verčiaũ prv. Verčiaũ tylėti, nekai̇̃p niekùs kalbėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • verčiaus — verčiaũs adv. NdŽ; Q92, M, L, Rtr žr. verčiau: 1. Kad mes ten būsim pas tave, tave verčiaus tad girsime PG. ^ Ko aš turiu uodegai kloniotis, tai verčiaus galvai NžR. 2. Mažos kompanijos keta verčiaus uždaryti kasyklas, negu išpildyti darbininkų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suversti — suver̃sti, suver̃čia (sùverčia), sùvertė 1. tr. Pb verčiant ant šono suguldyti (vieną ant kito): Į vieną duobę liuob suver̃sti aple porą tūkstančių žmonių Kal. Anus sùvertė su visais drabužiais i pakasė Krtn. Vienon duobėn visus sùvertė kare… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užversti — užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė 1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz). ^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priversti — priver̃sti, priver̃čia (prìverčia), prìvertė tr. 1. D.Pošk, Ll, Alv daug išversti, prigriauti, priguldyti: Buvo toks viesulas, prìversta medžių išvien, prikryžiavota Krs. Tokių beržinių medžių priverstà ten Trk. Kelias ejo, mašinų vieno[je]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praversti — praver̃sti, praver̃čia (pràverčia KŽ), pràvertė 1. tr. prarausti, praardyti, praarti (žemės paviršių): Ach, kaip bus gera pavasarį: pirmoji velėna, praversta plūgo, ir kokis jausmas! P.Cvir. Aš, pravertęs dobilienos plutą, tūkstančius pėdų po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vertas — ver̃tas, à (vok. wert, l. wart) adj. (4) KBII114, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q611,632, H, D.Pošk, VĮ, ŠT34,166, LL273, L 1. R, R399, MŽ537 prilygstantis kieno vertei (ppr. lyginant su kuo), vertingas: Arklys dešimtį dolerių (dorelių N) vertas MŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”